2020 m. lapkričio 7 – 9 dienomis Graikijos mieste Atėnuose vyks XVI Tarptautinis ES geriatrinės medicinos draugijos kongresas (XVI International Congress European Geriatric Medicine Society). Tema: "Growing old in better health. Building synergies across Europe".
2018 m. balandžio 19 – 22 dienomis Lenkijos mieste Krokuvoje vyko Pasaulio osteoporozės, osteoartrito ir kaulų-raumenų ligų kongresas (World Congress on Osteoporosis, Osteoarthritis and Musculoskeletal diseases, WCO-IOF-ESCEO 2018). Jame dalyvavo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriai Vidmantas Alekna ir Marija Tamulaitienė, doktorantas Andrejus Černovas, rezidentai Justina Kilaitė, Monika Jaramavičienė ir Julius Jaramavičius bei studentės – MF SMVT geriatrijos grupės narės Gintarė Sadauskaitė ir Julija Grigaitė.
Kongreso tikslas – suteikti naujų žinių bei pasidalinti naujausių mokslinių tyrimų rezultatais osteoporozės ir osteoartito prevencijos bei gydymo srityse. Be pagrindinių temų, kongreso paskaitų, mokslinių pranešimų ir simpoziumų metu daug kalbėta apie kitas kaulų-raumenų sistemos ligas, ypatingai daug dėmesio skiriant išsekimo sindromui ir sarkopenijai. Sarkopenija – tai geriatrinis sindromas, kuriam būdingas progresuojantis raumenų masės ir jėgos mažėjimas. Esant šiam sindromui didėja neįgalumo, funkcinio nepakankamumo, griuvimų ir mirties rizika.
Kongrese buvo puiki galimybė susitikti su įvairių šalių mokslininkais, išgirsti naujausias mokslines idėjas, padiskutuoti apie aktualias problemas. Žinomiausi pasaulio mokslininkai taip pat pateikė praktinių pavyzdžių ir patarimų apie įvairiapusę tarpdisciplininę pagalbą pacientams, mokymo ir bendravimo procesų tobulinimą, inovatyvių technologijų taikymą, tarptautinio bendradarbiavimo galimybes diegiant naujas praktikas sveikatos priežiūros sistemose.
Medicinos fakulteto tyrėjų, dirbančių gerontologijos srityje, grupė pasaulio kongrese pristatė 7 mokslinius pranešimus, kuriuose buvo nagrinėjamos specifines geriatrines problemos, tokios kaip sarkopenija, griuvimai, kaulų lūžių paplitimas Lietuvoje, senėjimo ir lėtinių ligų įtaka gyvenimo kokybei bei vidinei darnai.
2017-03-30 d. Trakuose įvyko Vilniaus universiteto geriatrų susitikimas. Neformalioje aplinkoje, grožintis aplinkiniais ežerais, aptarti einamieji reikalai, susipažinta su Varnikų pažintiniu taku.
Gražiomis išvykos akimirkomis dalinamės ir nuotraukose.
2017-03-30 Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose įvyko seminaras, skirtas VU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) darbuotojams, siekiantiems suvienyti pastangas, darbą ir žinias plėtojant mokslinius tyrimus, kuriant ir tobulinant technologijas, rengiant specialistus.
Seminare bendradarbiaujančios mokslininkų grupės pristatė savo įdirbį kraujo tėkmės pro aortos vožtuvą modeliavimo individualiam pacientui srityje. Šiai krypčiai vadovauja prof. Arnas Kačeniauskas ir prof. Audrius Aidietis. Diskusijoje prieita prie išvados, kad pasiektas įdirbis ir patirtis modeliuojant aortos, didžiausios iš širdies išeinančios kraujagyslės, vožtuvo biomechaniką leistų toliau plėtoti mokslinių grupių veiklą modeliuojant širdies ir atskirų jos komponentų pokyčius į atliekamas intervencines operacijas individualiam pacientui ir taip pagerinant klinikines išeitis.
Sujungiant klinikinę praktiką ir biomechaninių slankstelių savybių įtaką ligonių sveikatai ieškoma naujų metodų osteoporozės, kaulų tankio mažėjimo ir trapumo ligos rizikos įvertinimo srityje. VU ir VGTU mokslinės veiklos grupės, vadovaujamos prof. Vidmanto Aleknos, prof. Rimanto Kačianausko ir doc. Algirdo Maknicko, pristatė įdirbį modeliuojant slankstelio patiriamą apkrovą ir rizikos veiksnių įvertinimą orientuojantis į individualų pacientą. Seminare sutarta, kad vertinant individualią kaulų lūžių riziką būtų vaisinga sujungti kaulų mineralinio tankio, slankstelio geometrijos, skeleto ir raumenų sistemų patiriamų apkrovų biomechanikos veiksnius.
Judesių biomechanika grįstas neuromotorinių ligų – Parkinsono, esencialinio tremoro, išsėtinės sklerozės, reabilitacijos po insulto kiekybinis kompleksinis vertinimas – bendradarbiavimo tema, kuriai vadovauja prof. Julius Griškevičius, prof. Dalius Jatužis ir dr. Rūta Kaladytė Lokominienė. Dviejų universitetų mokslininkų grupės sukūrė žmogaus judamojo-atraminio aparato vertinimo individualiam pacientui modelį ir geba apskaičiuoti judesių biomechaninius parametrus, svarbius ligų diferencinei diagnostikai, gydymo ir reabilitacijos įvertinimui.
Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir slaugytojams.
Vieta: Šiaulių universiteto bibliotekos Konferencijų salė, Vytauto g. 84, Šiauliai
Geriatrinė medicina – vidaus ligų subspecialybė, kuri orientuota į senyvo amžiaus žmonių sveikatos priežiūrą. Geriatrai dirbantys su multidisciplinine komanda įvertina žmonių silpnąsias vietas, esamus lėtinius susirgimus ir simptomų kompleksus būdingus vyresniame amžiuje. Reikėtų atskirti pacientus, kurie yra chronologiškai seni nuo tų, kurie yra fiziologiškai seni – pastariesiems geriatrinė medicina duos daugiau naudos.
Atsižvelgiant į geriatrijos specifiką, formuluojami geriatrinės medicinos principai:
Per XX a. geresnė žmonių mityba, vaistų ir sveikatos priežiūros pažanga lėmė, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau ir sulaukia senyvo amžiaus. Tai žymus žmonijos pasiekimas, kuriuo reikia džiaugtis. Tačiau tai sukelia ir eilę padarinių, kaip vis didesnį senatvinių susirgimų, negebėjimo apsitarnauti ir lėtinių ligų paplitimą.
Aplinkos, senėjimo ir sergamumo sąveika:
Sveikatos priežiūra pagrįsta vieno organo, ar organų sistemos ligų gydymu buvo diegiama XX ir XXI amžiuose. Tačiau toks susirgimų vertinimas prasčiau tinka senyvame amžiuje, kuomet žmogus yra paveiktas lėtinių ligų ir tiek fiziologinių, tiek patologinių senėjimo procesų. Iššūkiai, su kuriais susiduriama gydant senyvo amžiaus žmones yra: